Agrarinė miškininkystė – ūkininkavimo būdas kurio metu derinama žemės ūkio ir miškininkystės veikla žemės ūkio paskirties žemėje, siekiant geresnės ekonominės naudos ir geresnio žemės panaudojimo. Agrarinė miškininkystė padeda sumažinti šiltnamio dujų emisijas žemės ūkyje. Į įprastines augalininkystės ir gyvulininkystės sistemas integravus medžių ir krūmų auginimo sistemas galima pasiekti gerų ekologinių, ekonominių ar net socialinių rezultatų.
Tokia ūkininkavimo praktika pasaulyje žinoma ir taikoma jau šimtmečius. Agrarinė miškininkystė gali būti:
- Pasėliai, auginami tarp medžių alėjų;
- Tarp medžių suformuotos ganyklos;
- Grybų, uogų ar kt. naudmenų auginimas tarp medžių ar krūmų;
- Pasėlių laukuose suformuotos nuo vėjo saugančios medžių sistemos;
- Sodininkystė pakrančių zonose.
Agrarinės miškininkystės ūkis tokiu laikomas tuo atveju, kai jame auginami ne mažiau negu dviejų rūšių biologiškai susiję augalai (arba augalai ir gyvuliai), bent viena iš augalų rūšių – krūmai arba medžiai; gaminami ne mažiau kaip du žemės ūkio produktai.
Agrarinė miškininkystė ES populiarėja. Šiuo metu tam siekiama pritaikyti skirtingų valstybių teisinę bazę, adaptuoti agrarinių miškininkystės technologijų taikymą vietos reikmėms, parenkti metodines gaires ūkininkams.
Projektas siekia skatinti agrarinės miškininkystės taikymą Baltijos šalyse, didinti agrarinės miškininkystės, kaip ūkininkavimo metodo, žinomumą.
Agrarinė miškininkystė padeda apsirūpinti ne tik maistu, statybine mediena, kitais gamybos produktais, bet kartu saugo ir padeda atkurti ekosistemas, didinanti jų aplinkosauginę vertę. Tai gamtai nekenkiantis ūkininkavimo būdas.
Dauguma agrarinės miškininkystės praktikų, kaip apželdinti pūdymai, miško-sodo sistemos, pasėlių alėjos ir kt. apsaugo dirvą ir mažina vandens praradimą.
