Agromiškininkystė Lietuvoje – nauda akivaizdi, bet įstatymus teks sukurti pirmiems
Įvykus pirmajai agromiškininkystės konferencijai Ilzenbergo dvaro ūkyje, kur praėjusį rudenį buvo pasodintas eksperimentinis agromiškininkystės laukas, šio projekto atstovai Remigijus Lapinskas bei doc. dr. Ričardas Skorupskas „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalba, kokių teisinių pokyčių reikėtų, kad agromiškininkyste užsiimti Lietuvoje būtų paprasta ir naudinga ūkininkui. Nes įrodinėti šio ūkininkavimo būdo naudos gamtai ir klimato kaitos stabdymui – jau nebereikia.
Nicolas Barbault (Unsplash.com) nuotrauka
„Pagrindinis mūsų tikslas yra didinti medžių ir sumedėjusių krūmų skaičių, nes tai yra naudinga bioįvairovei, naudinga kraštovaizdžiui, oro, žemės ir vandens kokybės gerinimui, – laidoje kalbėjo Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas. – Tačiau pamatinė idėja yra padaryti tai tokiu būdu, kad žemės savininkai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės turėtų šimtaprocentinę sprendimo teisę dėl šių medžių sodinimo“.
Agromiškininkystė galėtų būti plėtojama, pavyzdžiui, tose žemės ūkio dalyse, kurios yra nuolat užmirkę ar paveiktos erozijos ir ką nors sodinti jose neatneša didelės naudos arba kainuoja pernelyg daug darbo.
„Tai būtų savininko teise paremtas medžių ir krūmų auginimas žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties“, – sakė R. Lapinskas.
Prieš sodinant medžius atlikti kruopštūs tyrimai
Siekiant konkrečiai įvertinti tiek ūkininko, tiek ekosistemos iš agromiškininkystės gaunamą naudą, prieš sodinant pirmąjį agromiškininkystės sklypą Rokiškio rajone įsikūrusiame Ilzenbergo dvaro ūkyje, buvo atlikti išsamūs dirvožemio ir netgi toje vietovėje egzistuojančios bioįvairovės tyrimai. Juos išsamiau pristatė Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas Ričardas Skorupskas.
„Mes vertinome pirmiausia sklypo reljefą – šlaitai, lygesnis ar mažiau lygus. Tuomet – dirvožemio našumo balą, kiek jis paveiktas erozijos, humuso kiekį, ar dirvožemis užmirkęs, ar ne, ar egzistuoja kokia nors melioracijos sistema. Pasodinę medį netinkamoje vietoje mes iš esmės suardome egzistuojančią struktūrą. Taigi sodinimo plotų atranka turi būti kruopšti. Taip pat svarbu atsižvelgti į lauko agrotechnologiją, ar, kitaip tariant, lauko dirbimo režimą. Kiekvienas ūkininkas turi savo įpročius, savo techniką“, – kalbėjo doc. dr. R. Skorupskas.
Kita vertus, agromiškininkystės projektu kaip tik ir siekta išbandyti šį ūkininkavimo būdą realiame ūkyje, realiose sąlygose, kur pasodinti medžiai neapsunkintų ūkininkavimo veiklos.
Ilzenbergo dvaro 20 hektarų ploto ganykloje buvo įveista apie 0,5 hektaro agromiškininkystės želdinių ir jie įveisti, pasak geomokslų instituto docento, pačiose jautriausiose sklypo vietose (tiek linijomis ties natūraliai susiformavusio kanalo šlaitais, tiek nedidelėmis grupelėmis palei jį).
Susidomėję tokiu ūkininkavimo būdu gali nuvykti į Ilzenbergo dvaro ūkį sodinukų apžiūrėti gyvai, tačiau Žaliosios politikos institutas kartu su Vilniaus universitetu taip pat ketina įvairiuose Lietuvos regionuose ūkininkams surengti kursus šia tema.
Beliko įteisinti
Agromiškininkystės entuziastai dabar belsis į politikų, Žemės ūkio ministerijos duris, kad šis būdas būtų įtrauktas į Lietuvos teisės aktus ir niekas nekeltų klausimų, kodėl ūkininko sklype žaliuoja grupė medžių. Agromiškininkystės veiklos įtraukimas į teisės aktus turi nesikirsti su kita už žemės ūkio veiklą gaunama parama, jos nesumažinti.
„Dėl to esame paruošę pasiūlymus, kaip galėtų būti keičiamas Žemės ūkio įstatymas bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. Tai yra svarbu – jei agromiškininkystė būtų įtraukta į žemės ūkį reglamentuojančius įstatymus dabar, po keliolikos metų važiuodami pro ūkininkų laukus jau matytume gražias medžių alėjas ar žalias saleles“, – sakė R. Lapinskas.
Doc. Dr. Ričardas Skorupskas yr įsitikinęs, jog bendrosios žemės ūkio politikos pinigai turėtų būti skiriami agroekosistemos palaikymui, būtent tokiems plotams.
„Tokiu būdu mes viename sklype derintume ekonomines, socialines ir ekologines naudas. Tai turėtų būti žemės ūkio politikos dalis“ – kalbėjo VU mokslininkas.
Užsienyje gausu gerų pavyzdžių, bet teisinėje srityje tenka būti pradininkams
Agromiškinnkystės plotų Europos Sąjungoje priskaičuojama virš 15 mln. hektarų. Balkanų šalyse kiekvienoje ganykloje (dažniausiai – kalnų šlaituose) būtinai bus medžių ir krūmų, nes visų pirma jie teikia gyvuliams priedangą nuo karštos saulės. Beje, toks buvo ir Ilzenbergo dvaro ūkį prižiūrinčių ūkvedžių motyvas įsitraukti į šį projektą – jie norėjo pagerinti sąlygas gyvuliams čia ganytis vasarą, kitu atveju reikia specialiai įsigyti dirbtines pastoges. Bet nuo karščio slėpti jau reikia ne tik gyvulius.
„Pažiūrėkite į Prancūziją, vyno kraštą. Klimatas vynuogėms tampa netinkamas. Todėl prancūzai praėjo tiesiog vynuogynuose sodinti medžius, kurie suteikia pavėsį, padeda pridengti vynuoges nuo itin kaitrios saulės“, – dar vieną užsienio pavyzdį pateikė R. Lapinskas.
Doc. dr. Ričardas Skorupskas sako, kad Prancūzijoje taip pat populiarus ūkininko lauko „įrėmininimas“ medžių ar krūmų juosta.
„Ši juosta yra naudinga ir paukščiams, gyvūnams – tampa vienintele saugia erdve, kur nevykdoma intensyvi žemės ūkio veikla“, – sakė VU mokslininkas.
Tačiau nors gerųjų pavyzdžių gausu, kitose šalyse, deja, agromiškininkystė taip pat nėra pakankamai gerai teisiškai reglamentuota.
„Valstybių, kur viskas būtų nustatyta ir sureguliuota (agromiškininkystės srityje) – mums nepavyko rasti. Nors tai viename, tai kitame įstatyme, netgi nesusijusiame su žemės ūkio veikla, šis būdas yra paminimas. Tenka pasitelkti savo teisines žinias ir tuos įstatymus, kuriuos siūlysime priimti politikams, kurti patiems“, – sakė Žaliosios politikos instituto vadovas.
Pagrindinė siūlomų teisės aktų mintis yra tokia: žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties ir neatsisakant joje vykdomos pagrindinės veiklos, papildomai sodinti medžius ir sumedėjusius krūmus.
„Tereikia tai sureguliuoti, o jau tada agromiškininkystė tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje galėtų plėstis. Tuomet jau nusižiūrinėtų nuo mūsų“, – sakė R. Lapinskas.
Doc. dr. Ričardas Skorupskas priminė, jog dabartinės Vyriausybės programoje numatyta Lietuvos miškingumą iki 2030 m. padidinti iki 35%.
„Link šio tikslo judame labai lėtai – gal 500 ha per metus, tai yra 0,1% ar net 0,01%. Agromiškininkystės priemonėmis tą procesą tikrai galime paspartinti“, – sakė R. Skorupskas.
„Monokultūrai, pavyzdžiui, kviečių ar rapsų laukui, medžiai reiškia gyvybę, paukščius, vabzdžius – gamtai tai labai naudinga“, – pridūrė R. Lapinskas.
Jis taip pat padėkojo Europos klimato iniciatyvai (EUKI), finansuojamai Vokietijos vyriausybės, kuri patikėjo, jog toks būdas didinti miškingumą žemės ūkio paskirties teritorijose yra efektyvus būdas pristabdyti klimato kaitą.
Pavasarį tame pačiame Ilzenbergo dvaro ūkyje planuojamas sodinti plantacinių želdinių – kito agromiškininkystės tipo – sklypas.
