Agromiškininkystė pradėjo kelią link oficialios ūkininkavimo formos

2026 04 20


Agromiškininkystė iš teorinių diskusijų keliasi į oficialų teisinį reguliavimą. Žemės ūkio ministerijos sudaryta nauja tarpinstitucinė darbo grupė, kurios nariai yra mokslininkai, ūkininkai ar nevyriausybinių organizacijų atstovai, ministerijų specialistai, balandžio 16 d. susirinko į pirmąjį posėdį.

Agromiškininkystė – tai medžių ir žemės ūkio veiklos derinimas tame pačiame plote. Mokslininkų tyrimai rodo neabejotiną agromiškininkystės potencialą užtikrinant žemės ūkio sektoriaus atsparumą kartu didinant biologinę įvairovę bei švelninant klimato kaitą. Tai ne tik CO2​ absorbcija – tai apčiuopiama ekonominė nauda ūkiui užauginant papildomą produkciją (pvz., uogos ar vaisiai, mediena, biokuras) ir apsaugant dirvožemį.

Esminė problema Lietuvoje yra ta, kad agromiškininkystė kol kas nėra aiškiai įteisinta nacionaliniu lygmeniu ir ūkininkas rizikuoja, jog jo laukai bus „netyčia“ priskirti miškui.

Tačiau dabartinės bendrosios žemės ūkio politikos teisynas sudaro prielaidas agromiškininkystės plėtrai – ji yra įtraukta į žemės ūkio paskirties žemės apibrėžimą, taip pat valstybės narės gali teikti investicinę paramą agromiškininkystės sistemų kūrimui ir atkūrimui. Ir nors Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginiame plane agromiškininkystės sąvoka taip pat apibrėžta, tai nesudaro realių paskatų plėtoti šią veiklą. Iš dalies ūkininkai tokiai veiklai paramą gali gauti dalyvaudami ekologinėje sistemoje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“.

Naujosios darbo grupės, kurios vadovas yra žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis, tikslas – sukurti aiškias „žaidimo taisykles“: tiksliai apibrėžti agromiškininkystės veiklos sąvoką, kad ji nebūtų painiojama su „apleista žeme“ ar „mišku“. Numatoma šalinti teisinio reguliavimo kliūtis, kad ūkininkai gautų pilnavertę paramą už medžių juostas ir kitas praktikas.

Darbo grupė taip pat pateiks siūlymus, kaip patobulinti Strateginio plano nuostatas, ką įtraukti į naujojo 2028-2034 m. laikotarpio strateginius dokumentus. Siekiama, kad agromiškininkystė taptų oficialia, remiama ir vertinama ūkininkavimo forma Lietuvoje.

„Šiame susitikime ministerijos atstovai išsamiai pristatė esamą agromiškininkystės situaciją Lietuvoje ir pripažino, kad agromiškininkystės įteisinimas neabejotinai turi potencialą užtikrinant žemės ūkio sektoriaus atsparumą kartu didinant biologinę įvairovę bei švelninant klimato kaitą,“ – sako Remigijus Lapinskas, agromiškininkystės skatinimo projektą įgyvendinančio Žaliosios politikos instituto direktorius. 
Darbo grupės susitikime jis dalinosi sprendimų idėjomis, kartu su Vilniaus universiteto doc. dr. Ričardu Skorupsku pristatė vykdomo projekto „Agromiškininkystės sprendimai naujieji klimato herojairezultatus: galimą lietuviškos agromiškininkystės klasifikaciją, šios veiklos apžvalgą Lietuvoje, teisinės bazės pokyčių svarbą. 
Aktualiu pranešimu dalinosi ir organizacijos „Baltijos aplinkos forumas atstovas Justas Gulbinas, pristatęs vykdyto projekto „Lancare Europe captures carbonmedžiagą ir pasidalinęs kitų šalių patirtimi vykdant agromiškininkystę.
Agromiškininkystės plėtojimo galimybes ir iššūkius aptarė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Jūratė Aleinikovienė.
„Šis susitikimas   tai reikšmingas postūmis tolimesniam agrominiškystės temos plėtojimui, kuriant sąlygas tokio ūkininkavimo Lietuvoje atsiradimui ir jo įteisinimui, kad ūkininkai, kurie mato ir supranta agromiškininkystės naudą (tiek ekonominę, tiek gamtinę), galetų ateityje gauti finansines paskatas tokiam ūkininkavimui,“ – sako R. Lapinskas.

Į šią sritį aktyviai įsitraukia ir Seimas. Plačios diskusijos apie praktinį agromiškininkystės įgyvendinimą ir realią naudą bus tęsiamos konferencijoje „Agromiškininkystės sprendimai – nauda ūkiui ir gamtai“, kuri vyks balandžio 20 d. Seime.

Žemės ūkio ministerijos informacija