Anglies kaupimo ūkininkavimas – būdas gauti pajamų už klimatui naudingus darbus

Lietuvoje jau pradedama rengti anglies kaupimo ūkininkavimo sistema. Anglies ūkininkavimas – tai toks ūkininkavimo ar miškininkystės būdas, kuris leidžia išmesti į atmosferą mažiau anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o geriausiu atveju – netgi sumažinti, t.y. absorbuoti tam tikrą jų kiekį iš atmosferos. Iki šiol veikė savanoriškos sistemos, tačiau Europoje kuriamoje naujoje sistemoje sugertas CO₂ bus kruopščiai audituojamas pagal nustatytą metodiką, jo vienetus bus galima parduoti.

Anglies dioksido absorbavimo bei anglies kaupimo ūkininkavimo srityse bus sertifikuojamos tokios veiklos:

• Anglies dioksido absorbavimas – kai pasitelkiami specialūs įrenginiai CO₂ sugerti iš atmosferos
• Anglies kaupimo ūkininkavimas (žemės ūkio, miškininkystės, pelkių atkūrimo veiklos)
• Anglies saugojimo produktuose veiklos (tai aktualu statybų sektoriui, nes anglį galima „užrakinti“ ir saugoti anglį mediniuose pastatuose).

Apie antrąją, anglies kaupimo ūkininkavimo veiklą pravartu sužinoti visiems, kurie ketina užsiimti agromiškininkyste – tai yra dar vienas, papildomas būdas iš gamtai naudingos veiklos gauti pajamų.

2024 m. gruodžio mėnesį patvirtintame anglies kaupimo ūkininkavimo reglamente ankstesnėse sistemose egzistavę anglies kreditai pavadinami sertifikavimo vienetais. Dalyvavimas anglies ūkininkavimo ar anglies dioksido absorbavimo, saugojimo produktuose sistemoje yra savanoriškas.

Įsitraukus veiklą vykdyti teks ne trumpiau nei 5-erius metus

Europinis reglamentas parengtas tam, kad būtų susitarta, kaip bus skaičiuojamos iš atmosferos sugeriamos arba dirvožemyje užrakinamos šiltnamio efektą skatinančios dujos (ŠESD), kaip bus vykdoma jų apskaita. Konkretų gaunamų sertifikavimo vienetų (kitaip tariant, sugertų ar užrakintų ŠESD kiekį) patvirtins specialios audituojančios institucijos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienas miško ar ūkio plotas, ar viena bendrovė, turinti specialių CO₂ kaupiančių įrenginių, gali būti sertifikuojama tik vieną kartą, t.y. sutaupytas CO₂ negali būti deklaruojamas du kartus. Tam tikslui bus sukurtas sistemoje dalyvaujančių asmenų ir plotų registras – dabar numatyta, kad jis bus bendras visai Europai.

Reglamente nustatyti 4 kokybės kriterijai, kurie bus tarsi kelrodis tiek būsimiems sistemos dalyviams, pavyzdžiui, ūkininkams ar miško savininkams, tiek audituojantiems jų teritorijas, sertifikavimo įstaigoms.

Sertifikuojami vienetai bus kelių rūšių. Anglies kaupimo ūkininkavimo veikloje galėsite turėti dviejų tipų sertifikuojamų vienetų: iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo vienetų arba anglies kaupimo ūkininkavimo vienetų.

Iš dirvožemio išmetamas ŠESD mažina, pavyzdžiui, pelkių atkūrimo arba tvaresnio trąšų naudojimo veikla (bet pastaroji turi tęstis bent 5-erius metus).

Anglies kaupimo sekvestracinius vienetus generuoja laikinas anglies kaupimas dirvožemyje arba miškuose (naujai pasodintuose ir augančiuose medžiuose, ši veikla, kuri taip pat turi trukti trumpiausiai 5 m.)

Lankytojų grupė pelkėje. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Europoje bus sukurtas bendras miškų, ūkių, natūralių pievų registras

Anglies saugojimo produktuose vienetus galima apskaičiuoti kai statomi mediniai pastatai, ar jų renovacijai naudojama mediena. Šiuo atveju minimalus veiklos laikotarpis yra ilgiausias – 35 m., nes skaičiuojama, jog bent jau tiek metų turėtų būti eksploatuojamas naujai pastatytas (ar renovuotas) pastatas.

Ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo veikla yra aktuali toms pramonės įmonėms, kurios niekaip kitaip negali sumažinti savo išmetimų, tik absorbuoti juos technologiniais įrenginiais ir tuomet saugoti biologiniuose rezervuaruose.

Suskaičiavus konkretaus veiklos vykdytojo sertifikuojamus vienetus ir išsiaiškinus, kiek konkrečiai CO₂ jo plotas sugėrė, iš šio skaičiaus bus atimamas veiklos metu išskirtas CO₂ kiekis. Pavyzdžiui, jei rūpinantis žemės sklypu yra naudojama technika, kuri veikdama išskiria ŠESD, šios emisijos yra minusuojamos iš sugerto ar užrakinto produktuose ar dirvožemyje kiekio. Kas lieka minusavus šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas laikoma grynąja nauda, už ją skiriami sertifikavimo vienetai.

Siekiama, kad anglies kaupimo sistemos turėtų papildomos naudos biologinės įvairovės atkūrimui, ekosistemų atkūrimui ir dirvožemio būklės gerinimui, neprisidėtų prie dirvožemio degradavimo.

Iki 2025 m. pabaigos bus patvirtintos pagrindinės anglies kaupimo ūkininkavimo metodikos.

Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad veiklos vykdytojams bus mažinama administracinė našta – t.y. miškų ar ūkių plotų sertifikavimas remsis standartinėmis bazinėmis vertėmis (tais atvejais, kai jas bus įmanoma nustatyti).

Smulkūs veiklos vykdytojai turės galimybę susijungti, kad jų plotų auditavimas ir sertifikavimas būtų atliekamas bendrai. Ateityje taip pat planuojama šią sistemą dar labiau paprastinti, tobulinti, įtraukti daugiau sertifikuojamų veiklų.

Europos Komisija yra atsakinga už nacionalinių šalių schemų pripažinimą. 2028 m. Europos Komisija valdys ES registrą – į jį bus įtraukti visų šalių sertifikuojami vienetai (miškai, natūralios pievos, anglį savyje užrakinę mediniai pastatai, pelkės).

Miškas. Unsplash.com nuotr.

Iki 2028 m. šalyse narėse veiks sertifikavimo institucijos, kurios turės savo nacionalinius anglies ūkininkavimo registrus ir vykdantiems tokią veiklą išduos vadinamuosius sertifikuotus vienetus.

Pagrindiniai kriterijai ir veiklos vykdymo terminai

Sertifikavimo įstaigos tikrins, ar ūkininko, miškininko veikla atitinka keliamus kriterijus ir po audito išduos atitikties sertifikatą ir vadinamuosius sertifikuojamus vienetus. Auditai dažniausiai bus atliekami kas penkerius metus.

Ši ES sistema turėtų apdovanoti ūkininkus ar taikančius kitas anglies sugėrimo technologijas už papildomą anglies sugėrimą iš aplinkos. Tačiau sertifikuojamo vieneto dokumentas išduodamas tik po antrojo audito, t.y. po apytikriai 5 metų nuo veiklos pradžios. Tokios schemos reikia, kad tas pats žemės ūkio ar miško plotas nebūtų panaudojamas du kartus, kad būtų apsisaugoma nuo sukčiavimo.

Dalyvaujantys anglies ūkininkavimo sertifikavimo schemoje toliau galės gauti paramą ir iš Bendrosios žemės ūkio politikos, ir iš ES „LIFE“ ar „Horizon“ programų, Europos regioninės plėtros fondo.

Miškai

• Sertifikuojamas medžių sodinimas apleistose teritorijose, kai sumedėję augalai toje teritorijoje užima ne daugiau nei 10% sklypo ploto.
• Minimalus sklypo plotas turi būti didesnis nei 0,5 ha
• Tokiose teritorijose negali būti vykdomi plyni kirtimai.
• Tokių teritorijų stebėjimui turės būti pasitelkiami „Copernicus“ ir „Horizon Europe“ įrankiai.
• Veiklos vykdymo laikotarpis turi būti bent 30 metų, o stebėsena vykdoma 40 m., nes teritoriją apsodinus medeliais absorbuoti CO2 iš atmosferos jie pradeda tik pasiekę brandą.

Agromiškininkystė ir ilgametės pievos

Ši veikla sujungta su ilgalaikių pievų auginimu, nes siekiama, jog galbūt pievos būtų paverstos ganyklomis, kuriose įsiterptų medžiai ir krūmai. Arba šalia dirbamų laukų būtų pasodintos sumedėjusių augalų juostos, kurios prisidėtų prie apdulkintojų populiacijos išsaugojimo, didintų bioįvairovę, prisidėtų prie ekosistemų atkūrimo, saugotų dirbamus laukus nuo erozijos.

• Veiklos laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 10 m. , stebėsena – 15 metų.
• Sumedėję augalai negali būti pasodinti anksčiau nei prieš 5 metus, dirva turi būti nearta bent 5 metus.
• Iki 2026 m. Europos Komisija žada įvertinti, ar išplėsti šias galimybes į gyvulininkystės sektorių, įtraukiant, pavyzdžiui, ilgalaikėse pievose ganomų gyvulių emisijų mažinimo metodikas.

Konkrečios anglies kaupimo ūkininkavimo bei ilgalaikio anglies absorbavimo metodikos bus patvirtintos 2025 m. III – IV ketvirtį.  Ploto vienetai bus pradėti sertifikuoti 2026 m. II ketvirtį.

Tam, kad anglies ūkininkavimu užsiimantys asmenys galėtų gauti finansines paskatas už savo veiklą, turėtų veikti specializuota prekybos aikštelė (birža), kurioje CO₂ vienetų pardavėjas rastų pirkėją (taršią veiklą vykdančias įmones, kurie negali rasti alternatyvų vykdyti veiklą neteršiant).

Anglies ūkininkavimo veiklai ateityje labai tiktų Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengianti agrarinė miškininkystė: ūkininkai, pasodinę medžių eiles, grupes, masyvus tokiuose plotuose, kuriuose sėkmingai neauga žemės ūkio produktai, turėtų galimybę apskaičiuoti savo CO₂ sutaupymų rezultatus ir po audito juos parduoti anglies ūkininkavimo rinkoje. Taip pat jie po dešimties – dvidešimties metų gali parduoti šių medžių medieną.

Kol kas sudėtinga nuspėti, kiek galėtų kainuoti vienas sutaupytos anglies sertifikuotas vienetas. Galima įvertinti, jog dabartinėse savanoriško anglies kaupimo schemose vieno vieneto kaina svyruoja apie 20–30 eurų. Tačiau tuo metu patikimesnėje, kontroliuojamoje energetinių apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje nusipirkti vieną vienetą galima už 80-100 eurų. Tikimasi, kad naujosios anglies kaupimo ūkininkavimo schemos sertifikuojamo vieneto kaina nusistovės panaši kaip ir ATL sistemoje.