Apie agromiškininkystę – mėsinių galvijų augintojams

Gyvulininkystė yra svarbi žmonijos išlikimui, ekonomikai ir tam tikrų ekosistemų ir biologinės įvairovės palaikymui. Tuo pačiu tai viena taršiausių žemės ūkio šakų ir jos plėtra reikalauja pokyčių bei tvaresnių ūkininkavimo metodų. Būtent agromiškininkystė ir yra vienas iš įrankių, kuris gali padėti spręsti gyvulininkystės keliamas aplinkosaugos problemas ir kartu didinti tokio tipo ūkio našumą. Todėl šį ūkininkavimo būdą Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus universiteto atstovai pristatė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariams VDU Žemės ūkio akademijoje.

Pranešimą skaitęs Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doc. dr. Ričardas Skorupskas susirinkusiems priminė, kad agromiškininkystės priemonės Lietuvoje natūraliai buvo taikytos jau mūsų prosenelių laikais. Medžiais buvo apsodinamos nuolat šlampančios vietovės, pakelės, sklypų ribos ar nederlingos, eroduotos vietovės. Tokia praktika teikė ekologinės naudos. Dabartiniais laikais vystant agromiškininkystę galima prisidėti ne tik prie aplinkosaugos, bet gauti ekonominės naudos dėl atsirandančių veiklos diversifikavimo galimybių, išaugusio dirvožemio produktyvumo, sukurtų geresnių sąlygų gyvuliams.

Apie agromiškininkystės plėtrai reikalingus pokyčius teisinėje sistemoje kalbėjo „Žaliosios politikos institutas“ direktorius Remigijus Lapinskas. Jis akcentavo, kad instituto atstovai susitikimuose su sprendimų priėmėjais, Žemės ūkio ministerijos vadovybe, skatina juos sudaryti sąlygas vystyti agromiškininkystę žemės ūkio paskirties žemėje (nereikalauti žemės paskirties keitimo). Taip pat užtikrinti, kad agromiškininkystę vystantys ūkiai ir toliau gautų tiesiogines išmokas už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, laikomus gyvulius ar už tam tikrų aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi. Tuo pačiu siekiama, kad už agromiškininkystės priemonių taikymą būtų skirta atskira parama. Pagrindinis tikslas – įtraukti šią priemonę į naujo periodo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą.

Remigijaus Lapinsko pranešimas susitikime su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovais. Žaliosios politikos instituto nuotr.

Instituto direktorius priminė, kad nuo 2027 m. bus pradėtas taikyti ES Anglies dioksido absorbavimo ir anglies kaupimo ūkininkavimo sertifikavimo reglamentas. Todėl jau dabar turime ruoštis jo įgyvendinimui.

Agromiškininkystės įteisinimas tiesiogiai prisidėtų prie reglamento tikslų. Žaliosios politikos institutas sieks sudaryti sąlygas ūkininkams, vykdantiems agromiškininkystę, oficialiai kaupti anglies dioksidą savo žemėje, gauti už tai ES pripažintus sertifikatus ir vėliau už juos gauti papildomų pajamų.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojams agromiškininkystės terminas jau buvo pažįstamas – kai kurie ūkininkai su šia ūkininkavimo kryptimi jau buvo susipažinę lankydami kolegas, Didžiosios Britanijos galvijų augintojus. Kai kurie gyvulininkystės ūkiai jau ir dabar yra puikūs agromiškininkystės pavyzdžiai. Vienas tokių  – asociacijos direktorės Vilmos Živatkauskienės ekologinis ūkis Kėdainių rajone, Nevėžio upės slėnyje.

Ūkininkai pažymėjo, kad agromiškininkystės priemonė būtų patraukli, jei būtų užtikrintas tinkamas priemonės finansavimas, akcentavo lėšų poreikį medelių priežiūrai, nes gyvulininkystės ūkiuose tai ypač aktualu. Jie atkreipė dėmesį, kad labai svarbu sudaryti sąlygas išlaikyti jau esamus medžiais apaugusius plotus, nes dabar galiojanti deklaravimo sistema ne visada tai leidžia.

Taip pat susitikimo dalyviai kėlė klausimus dėl drenažo ir medžių sodinimo suderinamumo, nes egzistuojantys melioracijos žemėlapiai  – labai netikslūs. Ūkininkai pažymėjo, kad šiuo metu ne miške augančių medžių ekonominė vertė yra mažesnė dėl prastesnės medienos kokybės. R. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad nuo 2027 metų tokių medžių ekologinė ir finansinė vertė ūkininkui išaugs dėl įvestos anglies kaupimo sertifikavimo sistemos, o galvijų augintojams CO2 kaupimo klausimas yra ypač aktualūs.

LMGAGA nariai pritarė, kad agromiškininkystės priemonė ateityje gali padėti galvijų augintojams išlikti ir dirbti pelningai. Sulaukėme pažado, kad asociacijos atstovai  labiau įsitrauks į Žemės ūkio ministerijos sudarytos agromiškininkystės darbo grupės veiklą ir suteiks palaikymą pristatant agromiškininkystės priemonę žemės ūkio politikos formuotojams.