Čekijoje plečiasi agromiškininkystės plotai – kaip šiai šaliai tai pavyko?

Agromiškininkystė – tai ūkininkavimo praktika, kurią galime laikyti savo paveldu, sako Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugelyje pastaraisiais šimtmečiais nutapytų Europos peizažų galima matyti agromiškininkystės sistemas: laukus su gyvuliais bei medžiais ir krūmais. Lietuvoje tai taip pat buvo būdinga. Kai kurios Europos šalys, įvertinę agromiškininkystės teikiamas naudas (pavyzdžiui, didesnį atsparumą ekstremaliems klimato reiškiniams), deda pastangas, kad agromiškininkystė ūkininkų laukuose vėl atgytų. Kol kas įspūdingiausiai sekasi Čekijai.

„Grįžusi į gimtąją Žemaitiją mažiau matau ganyklų su medžiais – tokie kraštovaizdžiai mums yra įsirėžę giliai ne tik į atmintį, bet ir į širdį,“ – sako R. Žulpaitė.

Šiandien kai kurios Europos šalys, skirstydamos žemės ūkio paramos lėšas, dalį jų skiria agromiškininkystei remti. Tokią tvarką yra numačiusi ir Čekija.

„Ją vadiname sėkmingu pavyzdžiu, nes šiame Bendrosios žemės ūkio politikos periode (2023 – 2027 m.) jų progresas yra didelis. Pirmaisiais metais 87 ūkininkai įveisė virš 600 hektarų agromiškininkystės (plotų, - red. past.), kitais metais šie plotai dar padvigubėjo,“ – pasakojo R. Žulpaitė.

2023-2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame plane Čekija iškėlė tikslą agromiškininkystės priemones taikyti bent  900 ha teritorijoje ir šio tikslo pasiekimui numatė daugiau nei 5.2 mln. eurų. 

Šioje šalyje 4 353 EUR/ha skiriama medžių įveisimui, tai yra vienkartinė išmoka. Vėliau penkerius metus  medžių priežiūrai galima gauti 754 Eur/ ha paramos.

R. Žulpaitė priduria, kad šalyje net kelios organizacijos pasisako už agromiškininkystės plėtrą ir pabrėžia jos naudą.

„Jos vykdo edukaciją žemės ūkio konsultantams, nes pačiam ūkininkui tikrai sunku kartais susirasti informaciją, kokios medžių rūšys geriausiai auga su kokiais pasėliais,“ – kalbėjo R. Žulpaitė.

Vištos miškuose? Didžioji Britanija įvedė specialų žymėjimą šiems kiaušiniams

Tuo metu Didžiojoje Britanijoje netikėtai pradėjo populiarėti vištų auginimas agromiškininkystės plotuose, vienas iš prekybos centrų tokių vištų kiaušinius žymi specialia žyma. Kodėl pirkėjams tokia informacija turėtų būti aktuali?

„Vištos iš tiesų yra miško paukščiai. Šiandien intensyviose gyvulininkystės sistemose vištos net neturi galimybės išeiti į lauką. Agromiškininkystės sistemose auginamų vištų kiaušinių kalcio ir kitų mikroelementų kiekis yra didesnis,“ – sakė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad kylant gyvūnų gerovės, sveikatos standartams, agromiškininkystė tampa dar aktualesne ūkininkavimo forma. Tyrimai vis aiškiau įrodo, jog dalinai miške auginami paukščiai duoda sveikesnį maisto produktą, nes gali maitintis įvairesnėmis žolelėmis ir vabalais.

Vištos miške apsaugomos mobiliais kilnojamais aptvarais arba vagonėliais su atviru dugnu. Saugantis nuo lapių, papildomas storos vielos tinklas turėtų būti įkastas dar 30 cm į žemę aplink vištų aptvarą. Kai kurie augintojai paukščius į mišką išleidžia kelioms valandoms, nakčiai pargena atgal į vištidę. Tokiame pulke turėtų būti gaidys, kuris stebi ir perspėja apie plėšrius paukščius, pavyzdžiui, vanagus, vištos geba pasislėpti po miško augalija.

Jungtinėje Karalystėje tam, kad vištų kiaušiniai gautų specialų ženklą „miško kiaušiniai“, medžiai turi dengti bent penktadalį ploto, kuriame auginamos vištos. Vištų auginimas miško aplinkoje padidina kiaušinių produkciją 2%.

Tekstas paremtas LRT Radijo laidoje „Gimtoji žemė“ transliuotu interviu.

Nuotrauka - Jürgen iš „Pixabay“.