Ilzenbergo dvaro ganykloje pasodintas pirmas eksperimentinis agromiškininkystės laukas

Ilzenbergo dvaro ūkyje, ganykloje, lapkričio pradžioje pasodintas pirmasis eksperimentinis agromiškininkystės laukas. Agromiškininkystė – tai  ūkininkavimo būdas, kai žemės ūkio paskirties žemėje, greta įprastinių žemės ūkio kultūrų auginami medžiai ar krūmai. Inovatyviame ekologiniame Ilzenbergo ūkyje agromiškininkystės sprendimai pritaikyti praktiškai, kad būtų galima ištirti jų naudą ir poveikį realioje aplinkoje, suskaičiuoti, ar ir kiek išauga ūkininkavimo pelnas.

Agromiškinkystės projektą įgyvendina Žaliosios politikos institutas ir Vilniaus universitetas. Prieš atliekant sodinimo darbus ūkyje lankytasi keliskart, atlikti esamos biologinės įvairovės, dirvožemio sandaros, hidrologijos ir kiti tyrimai. 

Paskutinio vizito liepos mėnesį metu pasirinkta konkreti dvaro ganykla ir nuspręsta, kiek bei kokių medelių bus sodinama šioje vietoje. Pirmojo etapo metu ąžuolais ir juodalksniais užsodinta 0,57 hektaro teritorijos 30 hektarų sklype.

„Ankstesnių apsilankymų ūkyje metu atkreipėme dėmesį į reljefo, dirvožemio derlingumo, bei drėgnumo sąlygas (galimą jų kaitos režimą įvairiais metų laikais), kurios yra esminis veiksnys parenkant atitinkamas medžių rūšis ar jų derinius“, – sakė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkas dr. Ričardas Skorupskas.

Jis kartu su kolegomis iš Ilzenbergo dvaro paėmė dirvožemio mėginius.

Pasitarnaus ganyklos grožiui ir vandens sulaikymui, tačiau yra ir „nematomos“ naudos

Ūkininkaujant agromiškininkystės būdu pirmiausia sumažėja dirvožemio erozija, jei naudojamos trąšos – mažiau jų yra išplaunama iš dirvos ir patenka į vandens telkinius. Ūkininkas gali gauti naudos tiek iš auginamų kultūrų, tiek iš medienos jai užaugus.

Tačiau „nematoma“, bet aktuali agromiškininkystės nauda yra nauja erdvė įvairiems agrarinio kraštovaizdžio paukščiams, slėptuvė laukiniams gyvūnams. Medžiai suteikia šešėlį ir galiausiai sugeria CO₂ taigi laikoma, kad šis ūkininkavimo būdas padeda pristabdyti klimato kaitą.

„Ilzenbergo ganykloje medžiai pasodinti lėkštose ir silpnai nuotakiose tarpukalvėse, išilgai vandens nutekėjimo latakų, kur natūraliai susikaupia didesnis perteklinio vandens kiekis. Želdiniai fiziškai ir vizualiai skaido pievą į mažesnius plotus, kuriuose vystantis želdynui formuosis palankesnės vietos mikroklimato sąlygos,“ – sakė dr. R. Skorupskas.

Dar prieš pradedant šį projektą bei eksperimentą dėl erdvės jam įgyvendinti buvo sutarta su Ilzenbergo dvaro ūkiu. Žemės ūkio veiklų koordinatorius Martynas Laukevičius sakė, kad Ilzenbergo dvaras yra susitelkęs į ilgalaikius tvarius sprendimus, agromiškininkystės idėja ir principas juos atitiko.

„Mums įdomu dalyvauti šiame eksperimente, suprasti ir atrasti jo kuriamas naudas, vertes ir sinergijas. Jaučiame, kad agromiškininkystė turi potencialo, tačiau reikia rasti ir gerą balansą, harmoniją susijungiant agromiškininkystei ir tradiciniam ekologiniam ūkui – sakė Ilzenbergo dvaro atstovas. – Rokiškio kraštas (kuriame įsikūręs ūkis, – red. past.) turi ir mažiau derlingų žemių, ir sudėtingesnių reljefų. Kadangi turime daug įvairių žemės ūkio plotų skirtingose lokacijose, galime gana efektyviai parinkti laukus ar jų dalis, priskirtinas agromiškininkystei, kad vertė ir nauda būtų didesnė“.

Medžiai susodinti banguoto reljefo ganykloje

Ūkyje vien pirmojo sodinimo metu pasodinta 350 jaunų ąžuoliukų ir 350 juodalksnių. Jiems augant susidomėjusieji agromiškininkyste galės atvykti į ūkį apžiūrėti, kaip jie išdėstyti, su ūkio valdytojais padiskutuoti, kokias naudas suteikia medžiai ganykloje. O ko tikisi jie patys?

„Mūsų pirmojo etapo tikslas– efektyvesnė, harmoniškesnė, gražesnė ganykla. Turime nemažą ganyklą, kurioje ganosi ekologiškų pieninių karvių banda, jos reljefas nelygus, tai paežerių teritorija, su vingiuojančiu perimetru. Ganykloje susidaro savotiški grioveliai-upeliai, tad vieno iš tų griovelių pakraštyje pasodinome medžių eiles. Tai padės stabilizuoti/ sutvirtinti griovių pakraščius bei šlaitus, suskirstys ganyklą į atskiras zonas, padės absorbuoti perteklinį vandens kiekį, vėliau tai bus pavėsis besiganantiems galvijams, prieglobstis laukiniams paukščiams ir gyvūnams, bei pagražins kraštovaizdį“ – kalbėjo M. Laukevičius.

Jo teigimu, pirmaisiais šiandieninio Ilzenbergo dvaras veiklos metais buvo atkurtas ir sutvarkytas 500 metų istoriją skaičiuojančio dvaro parkas. Dabar norisi, kad ir ūkinėje dalyje dirbantiems darbuotojams bei pro šalį keliaujantiems būtų tiesiog gražu retsykiais stabtelti ir apžvelgti ganyklos plotus.

„Ilzenbergo dvaras – tai meilė, harmonija, dvariškumas. Šimtmečius skaičiuojantis dvaro parkas galėtų turėti savo pratęsimą, nusidriekiantį per dvaro ūkio pievas ir ganyklas. Mūsų darbo principas – ūkinės veiklos turi harmoningai sąveikauti su laukine, natūralia gamta.  Būtų džiugu jei tokios mintys ir darbai plistų ne tik Ilzenbergo kaimynystėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ir vertinga, jeigu tokios iniciatyvos sulauktų ir centrinės šalies valdžios palaikymo ir paskatinimo, nes agromiškininkystė yra ilgalaikis procesas“, – sakė Ilzenbergo dvaro atstovas.

Jo teigimu, pirmasis plotas buvo pasirinktas pagal tokį poreikį, taip pat pasitarnaus švietimo tikslais, todėl šie medžiai ateityje nebus panaudoti medienai. Tačiau dvaro ūkis ketina išbandyti ir kitus agromiškininkystės tipus. Vienas iš jų – kai medžiai auginami būtent medienos masei, iš to gaunama ekonominė nauda.

Agromiškininkystės teisinis reglamentavimas turėtų būti kitoks, nei miško

Kitų šalių agromiškininkystės patirtį analizavęs Žaliosos politikos instituto vadovas ir agromiškininkystės ekspertas Remigijus Lapinskas per pastaruosius mėnesius išnagrinėjo Europos šalyse taikomą agromiškininkystės teisinį reglamentavimą ir mano, kad šiam terminui jau metas nugulti ir į Lietuvos teisės aktus.

„Žemės įstatyme turėtų būti numatyta agrarinės miškininkystės sąvoka, taip pat atskiru straipsniu (ar jo dalimi) numatyta ūkininko teisė sodinti ir naudoti (kirsti) medžius ir sumedėjusius augalus (pavienius, jų grupes,  eiles, juostas, masyvus), kad pasodinus mišką savo ūkyje, vėliau būtų įmanoma gauti finansinės naudos iš medienos. Taip pat reikia papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, pripažįstant agrarinės miškininkystės veiklą kaip tinkamą paramai gauti, suderinant agrarinės miškininkystės nuostatas su kitomis jau galiojančiomis,“ – rekomendavo R. Lapinskas.

Jo teigimu, ūkininkai neturėtų būti ribojami ar įspraudžiami į tradicinės miškininkystės supratimą, su jo sodinimo ar kirtimo reikalavimais, įtvirtintais Miškų įstatyme. Vis dėlto agrarinė miškininkystė tipiškai plėtojama žemės ūkio paskirties žemėje, taigi yra dar vienas ūkininkavimo būdas.

„Ribojimai agrarinės miškininkystės veiklai (o tuo pačiu  – ir gamtai ar ūkininko kišenei) nepadės: mes turime džiaugtis kiekvienu nauju papildomu medeliu, atsiradusiu žemės ūkio paskirties žemėje ir derančiu su pagrindine žemės ūkio veikla,“ – akcentavo R. Lapinskas

Tai – tik pirmasis agromiškininkystės laukas Ilzenbergo dvare. Planuojama tokį būdą pritaikyti ir kituose laukuose bei plotuose.

Tyrimai pirmajame eksperimentiniame agromiškininkystės plote Ilzenbergo dvare yra projekto „Agromiškininkystės sprendimai: naujieji klimato herojai“, finansuojamo   Europos  klimato iniciatyvos (EUKI) lėšomis, dalis.