Parodoje „Ką pasėsi... 2025“ iš ūkininkų išgirdome apie agromiškininkystei kylančias kliūtis
Kovo 27-29 dienomis agromiškininkystės projekto „Agromiškininkystės sprendimai – naujieji klimato herojai“ komanda dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančioje vienoje stambiausių žemės ūkio parodų „Ką pasėsi...2025“. Dvi dienas Žaliosios politikos instituto atstovas ir Vilniaus universiteto mokslininkai vedė praktinio Agromiškininkystės taikymo mokymus susidomėjusiems, o likusį laiką parodos stende ūkininkams, ir kitiems susidomėjusiems parodos lankytojams pristatinėjo agromiškininkystės sprendimų būdus, naudas ir jų įgyvendinimo fizines bei teisines galimybes žemės ūkio valdose.
Diskutavome su gana daug ūkininkų, kuriems rūpi gamta ir klimato stabilumas, tačiau kartu išgirdome ir apie gana daug teisinių ar biurokratinių kliūčių, kurios šiandien stabdo agromiškininkystės priemonių plėtrą Lietuvoje.
Džiugu buvo sutikti jau taikančių vienokius ar kitokius agromiškininkystės sprendimus savo ūkyje (nors apie šią integruoto ūkininkavimo sistemą nebuvo girdėję), tačiau taip pat išgirdome ir apie problemas. Pavyzdžiui, jog deklaruojant žemę sąmoningai medžiams ir krūmams palikti plotai (pavyzdžiui, supantys gyvenamąjį namą), tikrinančių valdininkų yra traktuojami kaip neprižiūrėta, „netinkamos agrarinės būklės“ teritorija, arba, kad plotuose, kuriuose deklaruojami kraštovaizdžio elementai, negalimas ganymas. Dėl to ūkininkai sulaukia įspėjamųjų raštų ir sankcijų.
Turėdami žemę, kuri nėra produktyvi ir dėl to pamažu atželia mišku, jie taip pat svarsto, ar vertėtų ją paversti mišku, ar dalyje vis tik ūkininkauti. Pavertimas mišku yra viena iš galimybių, tuome sklypas, ar jo dalis, apaugusi mišku, įgyja miško statusą. Kitas variantas yra formuoti sudėtingesnės struktūros (hibridinį) mozaikišką agrarinį kraštovaizdį, kuriame greta pievos ar ariamos žemės tarpsta pavieniai sumedėję augalai, jų eilės, juostos, grupės.
Taip pat ūkininkai pastebėjo, jog anksčiau tokias žemes pavykdavo išnuomoti, pavyzdžiui, užsiimantiems avininkyste – tuomet gyvuliai nugrauždavo bekerojančius krūmynus, teritorija likdavo švaresnė ir avių savininkas – laimingas. Tačiau šiuo metu ūkiai stambėja ir vis mažėja laikančių nedideles gyvulių bandas. Smulkieji ūkininkai tampa nekonkurencingi stambių koncernų pašonėje.
Projekto „Agromiškininkystės sprendimai – naujieji klimato herojai“ tikslas yra ir keisti bei adaptuoti Lietuvos teisinę bazę – teisės aktus kurie nustato ir reglamentuoja žemės ūkio naudmenų priežiūros, naudojimo ir finansinės paramos teikimo taisykles, tam, kad sąmoningai nusprendę palikti arba paskirti žemės ūkio paskirties žemės ploto dalį krūmams ir medžiams, ūkininkai nebūtų gąsdinami baudomis. Taip pat kad jiems pavyktų viename plote derinti įvairią žemės ūkio veiklą su miškininkystės principais formuojamais želdiniais.
Tokiu būdu ūkio valdoje plotas būtų išnaudojamas gerokai efektyviau, didėtų ūkio ekologinis potencialas, ūkis būtų socialiai atraktyvesnis - labiau estetiškas ir svarbiausia – būtų užtikrinamas didesnis atsparumas, ekonominis stabilumas ir pajamingumas.
Iš krūmynų ir natūralių pievų turinčio ūkininko sužinojome, jog drugeliai jau išsiritę. Ateityje būtent tokie ūkininkai nulems, ar apskritai turėsime drugelių ir vabzdžių apdulkintojų.
Žaliosios politikos institutas ir Vilniaus universitetas, įgyvendindami agromiškininkystės projektą, siekia daryti pozityvią įtaką koreguojant Žemės įstatymo nuostatas bei agromiškininkystę skatinančias priemones diegti į Žemės ūkio plėtros strateginį planą.
