Remigijaus Lapinsko ir doc. dr. Ričardo Skorupsko interviu „Žinių radijo“ eteryje – kuo ūkiui naudinga agromiškininkystė?
Kovo mėnesį „Žinių radijas“ laidoje „Ekspertai pataria“ viešėjo Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas.
Jie pristatė prasidėjusį projektą „AgroForestry Solutions: New Climate Heroes" /"Agromiškininkystės sprendimai: Nauji klimato herojai“.
Remigijus Lapinskas kalbėjo, jog projekto idėja kilo dar diskutuojant dėl Nacionalinio miškų susitarimo – daugybei pusių buvo sunku susitarti dėl Lietuvos miškingumo didinimo, tačiau vykstant klimato kaitai didesnis miškų plotas yra būtinas. Didėjantys miškų plotai yra turbūt paprasčiausias būdas prisitaikyti prie klimato kaitos.
Vienas iš būdų didinti šalies miškingumą – paskatinti ūkininkus auginti medžius savo ūkio paskirties žemėje. Žinoma, Lietuvoje dar reikėtų sukurti teisinę bazę, kad toks ūkininkavimo būdas – agromiškininkystė – būtų reglamentuota.
Doc. dr. Ričardas Skorupskas laidoje išskyrė keturis agromiškininkystės tipus:
1. Pavieniai medžiai ganyklose (kuriantys pavėsį gyvuliams).
2. Medžių juostos aplink laukus (atlieka barjerinę funkciją, pavyzdžiui, kad trąšos nenutekėtų į melioracijos griovius).
3. Medžių masyvai laukuose (pavydžiui, drebulės, tuopos).
4. Medžių ir ūkio produktų auginimas viename plote (pavyzdžiui, vaismedžiai auga šalia daržovių).
Pastaroji, ketvirtoji agromiškininkystės forma yra sudėtingiausia, jai reikia patirties ir įgūdžių.
Mokslininkas pabrėžė, jog medžiai iš gilesnių sluoksnių ištraukia maisto medžiagas, taigi jų augimo zonoje žemė tampa derlingesnė.
